„Atsižvelgimas į skelto variacijas, verčia mus persvarstyti, tai, ką savyje ar mokiniuose matome kaip geresnę ar blogesnę pozą.”
P. Grilley
Ar kada susimąstėte, kodėl po daugelio metų jogos praktikos vis dar nesugebate padaryti tam tikros pozos, ties kuria ilagai ir nuoširdžiai dirbote? Arba kodėl ką tik į studiją atėjęs ir pirmą kartą jogą praktikuojantis žmogus padaro tam tikras pozas kur kas „geriau” nei jūs?
Ar kada nors pagalvojote, kad tai gali būti labiau susiję su jūsų skeletu o ne su pastangų trūkumu? Tapas (sanskr. disciplina) yra veiksmas, pastanga, pokytis, kuris vyksta kaskart pasirodant savo praktikoje. Ir tai yra niekaip nesusiję su tuo, kaip atrodote vienoje ar kitoje jogos pozoje, su jūsų lankstumu ar tobula poza. Žinojimas, kuo skiriasi įtampa ir suspaudimas, ir atpažinimas, kada kūne jaučiamas suvaržymas atsiranda dėl įtampos, o kada dėl spaudimo, gali ir pakeis jūsų jogos praktiką.
IŠSIVADUOK IŠ TOBULOS POZOS KULTO
Vienas kūnas tiesiog negali padaryti to paties, ką gali padaryti kitas kūnas. Tačiau daugelis iš mūsų vis dar mano, kad su praktika – viskas įmanoma, kad galiausiai visi jogos pozoje galėsime atrodyti vienodai. Tai mitas, kurį reikia paleisti, kad galėtumėte mėgautis savo praktika ir padaryti ją saugią!
Savo pamokose stengiuosi išvaduoti žmones iš „gražios formos“ ir „tobulos pozos“ tironijos. Jogos tikslas nėra tobula asana. Tikslas yra pati praktika, disciplina, energijos (pranos) išjudinimas, ryšio su savo kūnu kūrimas. Nekalbu apie tai, kad visiems leidžiu daryti bet ką. Bet vietoj to, kad visus savo jogus įstatyčiau į identišką pozą, duodu jiems erdvės save pažinti. Deje vis dar vyrauja gajus ir naivus įsitikinimas, kad jei pakankamai stengsimės, reguliariia praktikuosime, galėsime „atlikti visas pozas“. O galbūt esi girdėjęs frazę „lanksčiame kūne, lankstus protas”. Lyg lankstumas mums atvertų visas čakras. Tad yra labai svarbu suvokti, kas vyksta mūsų kūne pozose ir suprasti, kad skeleto variacijos daro milžinišką įtaką tam, kaip kiekvienas individas atrodo ant jogos kilimėlio.
KAS MANE STABDO – ĮTAMPA AR SPAUDIMAS?
Gyvenime ir jogoje, kai iškyla bet kokie iššūkiai ir sunkumai, mums svarbu užduoti sau klausimą: „Kas mane stabdo?” Nors žvelgsime į tai daugiausia iš fizinės perspektyvos, atminkite, kad tai, kas jus stabdo, gali neturėti jokio fizinio komponento – priežastis gali būti psichologinė, emocinė arba neurologinė.
Jogos pozose, ypač kalbant apie pasyvius tempimus, fiziškai pasiekiame savo limitą (kraštą), kai įvyksta vienas iš dviejų dalykų: mūsų audiniai nebegali išsitempti arba mūsų kūnas atsitrenkia į save ar į išorinį paviršių.
ĮTAMPA – pojūtis audiniuose, kuris atsiranda tada, kai kūno audiniai nebegali pailgėti, todėl tolesnis judėjimas yra apribotas. Šią įtampą galima rasti mūsų raumenyse, taip pat fascijose, raiščiuose ir sąnarių kapsulėse. Įtampos pavyzdžiai:
• drugelyje (Baddha konasana) tempimas kirkšnyse ir vidinėje šlaunų dalyje neleidžia keliams leistis žemiau arba liemenliui leistis pirmyn.
• Pasilenkime žemyn (Uttananasa) tempimas nugarinėje šlaunų dalyje neleidžia ištiesti kojų.
Jei jaučiame tempimą, tai reiškia, kad su praktika potencialiai šie audiniai pailgėti dar gali.
SUSPAUDIMAS – pojūtis, kuomet audiniai yra suspaudžiami kartu, o tempimo pojūčio nebėra . Spaudimas gali būti trijų būdų: a) kuomet kaulas atsiremia į kaulą, pavyzdžiui pritūpime (Malasana) pėdos kaulas atsitrenkia į blauzdikaulį ir dėl to negalime kulnų nuleisti ant žemės ; b) audinys į audinį, pavyzdžiui pasilenkime žemyn (Utkatasana) pilvas atsiremia į šlaunis; c) audinys į paviršių, pavyzdžiui, drugelyje, keliai pasiekia žemę ir nebėra daugiau vetos jiems leistis žemyn.
Skirtingai nuo įtampos, suspaudimo sukelti apribojimai toliau praktikuojant nepasikeis. Tai yra jūsų kūno skeleto struktūra, pasiekianti savo ribą: kaulas atsitrenkė į kaulą. Pasiekus suspaudimą, nėgalime eiti į tą pačią pozą giliau, bet kartais galite tą suspaudimą apeiti, ypač tada, kai tai apribota ne dėl skeleto. Pavyzdžiui pasilenkime pirmyn atsiranda pirmasis suspaudimas (a), kuomet liemuo paliečia šlaunis. Nors pasiektas suspaudimo taškas, galime išskleisti kojas plačiai (b) ir tęsti kelionę žemyn kol atsitrenksime į kitą suspaudimo tašką – grindis. Jeg vis dar jaučiamas tempimas, tai ženklas, kad su praktika galime sąmoningai judėti giliau. (ar eiüiniam žmogui, o ne atleti to reikia? Kita tema), tačiau galime atsisėsti ant pakylos ir iškelti kojas ant blokų (c), kad krūtinė galėtų leistis dar žemiau. Bet galiasuiai, kažkuriuo metu mūsų kelionė baigsis ir kaulas atsirems į kaulą. Bandyti eiti toliau gali būti pavojinga, nes keliaujame į pasyvias struktūras.
Spaudimas jaučiamas, kai yra ribojimas judėjimo kryptimi. Pavyzdžiui drugelyje, keliai juda link grindų. Judėjimo kryptis yra žemyn ir į išorę. Jei jaučiate suvaržymą išoriniuose klubuose (judate link išorinės kojų pusės), tai yra suspaudimas. Kai jaučiate apribojimą kryptimi, nuo kurios tolstate, tai dažniausiai yra įtampa, ty drugelyje tempimas jaučiamas vidinėje šlaunų dalyje (t. y. tolstate nuo vidinės šlaunų dalies).
KĄ DARYTI, KAI PASIEKIAME SUSPAUDIMĄ
Visų pirma, yra labai svarbu pajausti, kas vyksta mūsų kūne kiekvienoje jogos pozoje tam, kad išvengti traumų. Suvokimas, kas yra spaudimas, o ne tempimas, mums sukurią laisvę pažinti pozas fukciniu, o ne estetiniu aspektu. Pavyzdžiui, kartais mūsų kaulai ir sąnariai neleidžia nukeliauti į tam tikras pozas, nors tempimo jausmo sukurti dar nespėjome. Žinant tai, galime pakeisti pozos atlikimo būdą apeinant suspaudimo tašką kuomet perkeliame kaulą į išorę arba į vidų arba pakeičiame kūno kampą, arba nuspręsti praktikuoti visiškai kitokią pozą, kuri labiau tinka kūnui. Nauda ta pati, forma visiškai kita. Funkcinis jogos pozos žinojimas gali išlaisvinti ir įgalinti.
Kaip pavyzdį naudokime „balandį” (a). Šios asanos tikslas ištempti sėdmenis ir išorinę klubų dalį. Tačiau kelių sąnariai ir nemalonūs pojūčiai juose gali mus stabdyti nuo šios pozos, o galbūt „tobulai” atrodančioje asanoje tempimo net nejusite. Vietoj balandžio galite nukeliauti į „briedį”(b), sulenkiant galinę koją ir paieškant skirtingo liemens pasilenklimo pirmyn kampo. Arba pasiverčiant ant nugarsos į „adatos galvutę” (c). Funkcinė asanos nauda yra identiška.
Mes visi turime skirtingo dydžio ir formos kaulus, kurie, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus, yra tarpusavyje susiję skirtingai. Kai du kaulai susiduria vienas su kitu ir atsiranda suspaudimas, jūs tiesiog negalite judėti toliau ta kryptimi. Ilgametė praktika to nepakeis. Ir tai neturėtų liūdinti, o kaip tik džiuginti, kad idėjote visas pastangas, kad pasiektumėte savo maksimalią amplitudę. Belieka toje pačioje amplitudėje treniruoti kūną generuojant jėgą bei praktikuojant aktyvius tempimus, naudoti jogą kaip įrankį ugdant sąmoningumą, dirbant su kitomis jogos sistemomis (Patanjali 8 jogos pakopos).
„Trumpai tariant, joga nesibaigė, kai pasiekėte savo pozos galutinę ribą; ji tik prasidėjo.”
Paul Grilley
Daugiau apie funkcinę jogą kalbėsiu jogos mokytojų kursuose Balyje š.m balanceio mėnesį. Daugiau apie Multi-style jogos mokytojų kursus skaitykite čia.