„Pasisekimas jogoje slypi ne gebėjime atlikti asanas, o jų pagalba kurti teigiamus pokyčius gyvenime ir santykiuose”

T. K. V. Desikachar

Kas yra joga – trumpa jogos istorija

Joga tai senovės Indijoje gimusi disciplina, kuri apima fizinę, protinę ir dvasinę praktikas. Tai mokslas, filosofija, asmeninio tobulėjimo sistema, kurios pagrindinis tikslas  – gyvenimas harmonijoje.  Jogos praktikos esmė lavinti kūną ir protą, stebėti ir suvoktio savo prigimtį, ugdyti įžvalgumą, sąmoningumą, savikontrolę.

Joga buvo praktikuojama tūkstančiai metų atgal, dar prieš atsirandant raštui, ir perduodama iš lūpų į lūpas. Nėra žinoma, kada tiksliai buvo pradėta praktikuoti jogą, tačiau manoma, kad ji praktikuojama, perduodama, šifruojama bei vystoma bent pustrečio tūkstančio metų ar dar anksčiau.

Jogos chronologija

• Tūkstančiai metų atgal jogos mokymai perduodami mokytojo mokiniui iš lūpų į lūpas.
• 1500-1000 prieš mūsų erą. Pirmieji užkoduoti užrašai apie jogą randami  Vedose, šventuose Indų raštuose.
• 700 metų prieš mūsų erą parašytos Upanišados, tai Vedų išmintimi paremti praktiniai mokymai, kurie tapo jogos filisofijos pamatu.
• 500 prieš mūsų erą parašyta Bhagavad Gita.  Tai šešios poemos, mokymai apie tai, kaip gyventi. Tai dialogas, kuriame kalbama apie žmogaus egzistenciją, kaip nugyventi prasmingą gyvenimą, dvasingumo ir išminties siekimą. Tai dvasinis jogos vadovėlis, kuriame kalbama apie skirtingas jogos disciplinas: Karma joga – pasiaukojimas ar veiksmas atliekamas be naudos siekimo; Bhakti joga – pasišventimas; Jnana joga – žinių siekimas.
• Apie 200-uosius mūsų eros metus žyniuonio Patanjali parašyta Joga Sutra. Tai 196 sutros, trumpi tekstai, kaip teoriškai ir praktiškai pritaikyti jogą. Patanjali aprašo 8 jogos pakopas, tai gidas, įrankis, kaip pasiekti vienį tarp kūno, proto and sielos.
• 1700-1900 – moderni joga atkeliauja į vakarus. Didieji jogos mokytojai Shri T.Krishnamacharya, T.K.V Desikachar, BKS. Iyengar, Swami Satyananda Saraswati ir kiti supažindina vakarų pasaulį su joga.
• Dabar. Per pastaruosius dešimtmečius išaugęs jogos populiarumas tapo šiuolaikinio mokslo susidomėjimo objektu. Tūkstančiai tyrimų įrodo jogos fizinę bei protinę naudą. Atsiranda daugybė jogos atšakų bei stilių.

Žodžio JOGA reikšmė

Žodis JOGA išverstas iš Sanskrito kalbos žodžio Yui – jungas ar vienyti. Tai praktika, jungianti kūną, protą ir sielą, bet taip pat individualią ir visuotinę samonę. Tai individo unikalus suvokimas apie savo mintis, jausmus, jutiminius išgyvenimus ir aplinką, bei tos individualios sąmonės susiliejimas su visata.

Kita jogos reikšmė yra pasiekti, kas anksčiau buvo nepasiekiama („The heart of yoga”, T.K.V Desikachar). Tai reiškia, kad visada yra kažkas, ko dar negalime padaryti. Kai turime norą, randame priemones ir įdedame pastangas – tai joga. Tai pokytis, kuris gali įvykti pastangų dėka. Jis gali įvykti kūne (pavyzdžiui asanų (jogos pozų) dėka galime pasilenkti ir pasiekti kojų pirštus), prote (įgavome daugiau supratimo), sieloje (geriau suvokiame save).

Moksliniais tyrimais pagrįsta jogos nauda

Senovės Indijoje joga praktikuojama tūkstančius metų ir akivaizdi šios disciplinos nauda yra pasekmė to, kad joga per šį laikotarpį ne tik kad neišnyko, bet išplito po visą pasaulį. Visgi jogai atkeliavus į vakarus atsirado būtinybė tūkstančius metų besitęsiančią praktiką paaiškinti moksliškai. Nors ši sfera vakaruose yra dar pakankamai nauja, mokslas pateikia įrodymus ir patvirtina tiesas, jogų žinomas per amžius: joga yra nepaprastai veiksminga ir daro teigiamą įtaką žmonių savijautai.

1.  Gerina lankstumą (1). Viena pagrindinių priežasčių, kodėl dauguma pradeda jogą tai lankstumas. Lankstumo gerinimas gali sumažinti nugaros skausmus (2), padeda spręsti laikysenos problemas.
2. Gerina balansą (3). Balansas reikalingas ne tik stovėti ant vienos kojos jogos pamokoje. Jo reikia kasdien pasilenkiant, pasistiebiant, lipant laiptais. O ypač tada, kai potencialiai galime pararasti pusiausvyrą: užkliuvus už objekto, paslystant ir tt. Vyresniame amžiuje tai itin aktuali problema. Būtent kritimai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl senyvo amžiaus žmonės atsiduria ligioninėje.
3. Gerina imuninę sistemą (4). Lėtiniai uždegimai daro naigiamą įtaką imuninei sistemai. Joga mažina šiuos uždegiminius procesus ir gerina sistemos veiklą.
4. Gerina psichinę būklę. Joga daro teigiamai veikia nervų sistemą bei mažina depresiją, stresą bei nerimą (5).
5. Gerina širdies ir kraujagyslių sistemą (6). Joga, o tiksliau pranajama (Joginis kvėpavimas) keičia širdies susitraukimų dažnį, insulto pajėgumą, arterinio slėgio ir širdies susitraukimą.
6. Gerina miegą (7). Tyrimai parodo, jogos praktika, ypatingai joga nidra bei meditacija, padeda užmigti bei gerina miego kokybę.
7. Dinina pasitikėjimą (8). Joga keičia požiūrį į save ir kūną.
8. Gerina smegenų veiklą (9). Praktikuojant jogą suaktyvėja smegenų sritys, atsakingos už motyvaciją, vykdomąją veiklą, dėmesį ir neuroplastiškumą.

Jogos nauda yra nenuginčyjama. Visgi reikėtų paminėti, kad yra begalė skirtingų jogos praktikų bei rūšių ir tai, kas tinka vienam, nebūtinai tinka kitam, bet kiekvienas gali atrasti tai, ko reikia.

Joga tai ne tik asana (jogos pozos) ar pranajama (kvėpavimo pratimai). Tai yra sistema, apimanti gyvenimo būdą, pasaulėžiūrą, praktikas, apie kurias kalba Patanjali jogos Sutros. Tai filosofija, kurią pritaikius galima atrasti harmoniją ir pilnatvę. Galutinis jogos tikslas yra nuolatinė gryno sąmoningumo būsena, vadinama mokša arba samadhi, siekiant suvokti „tikrąjį save“ arba „aukščiausią aš“. Bet iki tol yra daugybė žingsnių, kurie daro teigiamą įtaką kasdieniniame gyvenime.